Rytoj, liepos 1 dieną visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos mažos vertės siuntų (iki 22 eurų) siuntimo taisyklės – nuo rytojaus visos Bendrijos teritoriją pasiekusios siuntos turės būti deklaruojamos ir apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Lietuvos paštas šiems pokyčiams yra pasiruošęs: visos iki šiol į Lietuvą atvykusios smulkios siuntos išskirstytos ir perduotos pristatymui, o nuo rytojaus įsijungs nauji procesai – visos siuntos bus stabdomos ir perduodamos LR muitinei.

„Tai yra didelis pokytis, liečiantis ne tik gyventojus, verslo atstovus, prekybininkus, bet ir visą pasaulinį pašto tinklą bei muitinės procesus. Iš savo pusės esame pasiruošę – reikiami procesai adaptuoti, esame numatę papildomus darbo resursus, iki šio vakaro mūsų logistikos centrą pasiekusios mažos vertės siuntos iš trečiųjų šalių bus šiąnakt išskirstytos ir rytoj iš ryto perduotos pristatymui“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Lietuvos pašto vadovė atkreipia dėmesį, kad nuo rytojaus įsigaliojančio naujo proceso sėkmingam startui didelę reikšmę turės sklandus LR muitinės darbas. „Praėjusią savaitę, t. y. likus vos savaitei iki pokyčių, turėjome galimybę išbandyti muitinės parengtą duomenų apsikeitimo sistemą, testavimus vykdėme iki pat šios dienos. Tačiau toks trumpas sudėtingų sistemų testavimo laikas neleidžia jaustis užtikrintai. Nerimą kelia mintis, kaip bus, kai duomenų apsikeitimas  pradės veikti pilnu pajėgumu – ar sistemos veiks be trikdžių, ar bus pajėgios apdoroti didelio siuntų srauto informaciją. Atsižvelgiant į šią situaciją, turime perspėti gyventojus – jeigu  susidursime su nesklandumais, būsime įpareigoti siuntas laikyti tol, kol jie bus pašalinti ir siuntos galės būti išmuitintos. Suprantame, kad tai gyventojams gali sukelti nepatogumų, todėl esame pasiruošę bendradarbiauti su muitine ir padaryti viską, kad siuntos be uždelsimo galėtų keliauti pas gavėjus“, – perspėja A. Sungailienė.

Primenama, kad mažos vertės siuntoms (iki 22 eurų), kurios Lietuvos paštą pasieks iki liepos 1 d., mokesčiai nebus taikomi – didžioji dalis jų yra išskirstytos ir jau pakeliui pas gavėjus. Nauja tvarka bus taikoma siuntoms, kurios atkeliaus liepos 1 d. ir vėliau. Jeigu siunta bus užsakyta dar iki įsigaliojančių pokyčių, siuntos deklaravimu automatiškai rūpinsis Lietuvos paštas – gavėjui reikės pateikti deklaravimui reikalingą informaciją. Jeigu prekė iš trečiųjų šalių bus užsakoma liepos 1 d. ar vėliau, dar kol siunta bus kelyje, gavėjas galės pasirinkti norimą deklaravimo ir mokesčių apmokėjimo būdą – tai darys per Lietuvos paštą ar savarankiškai (per muitinės platformą / kitą tarpininką). Galimas dar vienas būdas – PVM sumokėti prekės pirkimo metu, tačiau jis priklausys nuo el. parduotuvės – ar joje bus įdiegtas šis funkcionalumas. Tokiu atveju siuntai atvykus, jos deklaravimu rūpinsis Lietuvos paštas.

Sklandžiam deklaravimo procesui didelę reikšmę turės ir tai, ar tiksliai gavėjai bus nurodę savo kontaktinius duomenis ir pateikę reikalingą informaciją apie siuntą, kaip greitai reaguos į užklausas dėl duomenų patikslinimo. Siekiant kuo sklandesnio proceso, gyventojai raginami nedelsti ir vos tik gavus pranešimą apie atvykstančią siuntą, pasirinkti norimą deklaravimo būdą, pateikti deklaravimui reikalingą informaciją, apmokėti mokesčius.

Su nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiais pokyčiais plačiau galima susipažinti specialiame Lietuvos pašto puslapyje. 

Nuo liepos 1 dienos, visoje Europos Sąjungoje (ES) keičiasi mažos vertės siuntų iš trečiųjų šalių tvarka – nuo pasikeitusių skirstymo, naujų išmuitinimo procesų iki siuntos įteikimo gavėjui. Lietuvos paštas pokyčius pasitinka pasirengęs, tačiau įspėja klientus dėl galimų nesklandumų.

Jau po dviejų savaičių pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės siuntas (iki 22 eurų). Naujoji tvarka įsigalioja Europos Komisijos sprendimu visose ES šalyse. Per 2020 m. muitinei deklaracijai turėjo būti pateikta apie 37 tūkst. siuntų, t.y. tik 0,37 proc. nuo visų siuntų iš užsienio. Lietuvos pašto skaičiavimais, įsigaliojus naujajai tvarkai, deklaruotinų per metus siuntų skaičius iki 2022 m. gali išaugti iki 10 mln.

Iki 70 proc. gaunamų siuntų iš užsienio į Lietuvos paštą atkeliauja iš trečiųjų šalių, todėl pokyčiai palies platų šalies gyventojų ratą. Dėl šio pokyčio pirkėjams smulkūs siuntiniai brangs ir neišvengiamai ilgės jų pristatymo laikas.

Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės Astos Sungailienės, šiems pokyčiams bendrovė pradėjo ruoštis iš anksto.

„Modernizavome savo veiklą pereidami prie išmaniojo automatizuoto skirstymo – tai buvo būtinoji sąlyga siekiant tinkamai pasiruošti laukiantiems pokyčiams nuo liepos 1 d. Visus procesus adaptuojame taip, kad atsirandantys papildomi žingsniai būtų kuo sklandesni ir galėtume kuo greičiau pristatyti šias siuntas gavėjams. Tačiau prisidėjus papildomoms siuntų deklaravimo ir išmuitinimo procedūroms, siuntų kelionė neišvengiamai taps ilgesnė. Viso proceso sklandumas priklausys ne vien nuo Lietuvos pašto, bet ir nuo muitinės bei paties kliento pastangų“, – teigė A. Sungailienė.

Įsigaliojus naujai tvarkai sklandžiam siuntos keliui labai svarbu, ar tiksliai gavėjai bus nurodę savo kontaktinius duomenis ir pateikę reikalingą informaciją apie siuntą, kaip greitai reaguos į užklausas dėl duomenų patikslinimo; ar trečiųjų šalių el. parduotuvės integruosis specialias platformas, kurios muito mokesčius leis sumokėti pirkimo metu, ir kaip sklandžiai šios platformos veiks; siuntų kiekio. Taip pat itin svarbus bus sklandus LR muitinės darbas.

Deklaravimo naujovės

Reikalavimas deklaruoti siuntą daliai gavėjų gali būti sudėtingas. Gavėjas, dar kol siunta bus kelyje, galės pasirinkti vieną iš siuntos deklaravimo ir apmokėjimo būdų: per Lietuvos paštą arba savarankiškai (per muitinės kuriamą platformą arba per kitą pasirinktą tarpininką).

Dar vienas būdas – priklausantis nuo el. parduotuvės turimų funkcionalumų – importo mokesčius sumokėti prekės įsigijimo metu. Siuntai dar keliaujant į Lietuvą, jai bus ruošiama išankstinė deklaracija – tai darys Lietuvos paštas. Tikėtina, kad ilgainiui daugelis el. parduotuvių suteiks galimybę importo mokesčius apmokėti dar prekės įsigijimo metu – tuomet išmuitinimo procesas bus daug paprastesnis.

Keisis kainodara

Dėl pokyčių didės iš trečiųjų šalių siunčiamų smulkių siuntų galutinė kaina. Lietuvos paštas, atsižvelgdamas į tai, kad naujasis reikalavimas deklaruoti smulkiąsias siuntas paveiks platų klientų ratą, priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. smulkioms siuntoms taikyti beveik 3 kartus mažesnį nei šiuo metu taikomas tarpininkavimo mokestį. Siuntoms, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos ne per Lietuvos paštą, taip pat bus taikomas siuntos administravimo mokestis,

kuris skirtas padengti dėl naujų deklaravimo procesų atsiradusias siuntos saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudas.

Su nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiais pokyčiais plačiau galima susipažinti specialiame tinklapyje.

Nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės – nuo šios datos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Iki pokyčių likus mėnesiui Lietuvos paštas primena, kaip veiks nauja tvarka, kokie bus taikomi mokesčiai bei kitą svarbią informaciją, kuri aktuali laukiant siuntų iš ne ES šalių, pvz. Kinijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, JAV  ir kt. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad net ir prekėms iš el. parduotuvių už ES ribų, užsakytoms dar iki liepos mėn., nauja apmokestinimo ir deklaravimo tvarka bus taikoma, jei jos pasieks Lietuvos paštą po liepos 1 d.

Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, smulkios siuntos iš trečiųjų šalių sudaro daugiau nei 70 proc. visų į Lietuvą atkeliaujančių siuntų, todėl pirmaisiais mėnesiais, kai įsigalios pokyčiai, gali kilti iššūkių. „Intensyviai ruošiamės artėjantiems pokyčiams – procesus adaptuojame taip, kad atsirandantys papildomi žingsniai būtų kuo sklandesni ir siuntas galėtume kuo greičiau pristatyti gavėjams. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad dėl atsirandančių išmuitinimo procedūrų, siuntos ne tik brangs, bet ir keliaus ilgiau“, – sako Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Anot jo, atsiradęs reikalavimas deklaruoti siuntą daliai gavėjų, ypač pradžioje, gali būti sudėtingas. Visgi tikėtina, kad ilgainiui daugelis el. parduotuvių suteiks galimybę importo mokesčius apmokėti dar prekės įsigijimo metu – tuomet išmuitinimo procesas bus daug paprastesnis.

N. Žioba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos paštas, atsižvelgdamas į tai, kad naujasis reikalavimas deklaruoti smulkiąsias siuntas paveiks platų klientų ratą, priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. smulkioms siuntoms taikyti beveik 3 kartus mažesnį nei šiuo metu taikomas tarpininkavimo mokestį. Tačiau ir toms siuntoms, kurios bus deklaruojamos ir apmokamos ne per Lietuvos paštą, tai pat bus taikomas siuntos administravimo mokestis. Jis skirtas padengti dėl naujų deklaravimo procesų atsiradusias siuntos saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudas.
 

Ką svarbu žinoti apie artėjančius pokyčius nuo liepos 1 d., jeigu siunta keliaus per Lietuvos paštą?
 

Mažos vertės siuntos (iki 22 eurų) bus apmokestinamos pagal jų atvykimo į Lietuvos paštą datą, nepriklausomai nuo to, kada atliktas prekės užsakymas. Tai reiškia, jeigu prekė užsisakyta gegužės ar birželio mėn., bet į Lietuvą ji atvyks liepos 1 d. ir vėliau, siunta bus deklaruojama ir apmokestinama. Siuntoms, kurių vertė didesnė nei 22 eurai, deklaravimo ir apmokėjimo tvarka nesikeis.
 

Apie siuntos kelionę gavėjas bus informuojamas. Siuntą užsakius liepos 1 d. ir vėliau, gavėjas bus informuojamas apie į Lietuvą atkeliaujančią siuntą iš trečiosios šalies bei jos tolimesnius pristatymo žingsnius. Pranešimai, priklausomai nuo turimų kontaktinių gavėjo duomenų, bus siunčiami SMS žinute, el. paštu arba neregistruotu laišku. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama visada nurodyti mobiliojo telefono numerį bei el. paštą (būtina atkreipti dėmesį, ar duomenys pateikiami tam skirtame laukelyje) – taip informavimas bus sklandesnis, nuo to kaip greitai gavėjas sureaguos į pranešimą, priklausys ir kaip greitai bus išmuitinta siunta.
 

Gavėjas turės pasirinkti deklaravimo ir apmokėjimo būdą. Galimi trys būdai: 

• per Lietuvos paštą. Tokiu atveju visomis deklaravimo procedūromis rūpinsis Lietuvos paštas, per jį bus apmokami ir mokesčiai. Gavus pranešimą apie atvykstančią siuntą, Lietuvos pašto puslapyje gavėjui reikės pasirinkti, kad naudosis Lietuvos pašto, kaip tarpininko, paslaugomis ir pateikti išankstinei deklaracijai reikalingą informaciją; 
• savarankiškai (per LR muitinės kuriamą platformą) arba per kitą tarpininką (ne Lietuvos paštą), atitinkamai sumokami ir mokesčiai. Tokiu atveju deklaravimo procedūromis gavėjas rūpinsis pats arba tai darys pasirinktas tarpininkas. Pasirinkus šį būdą, gavus informacinį pranešimą iš Lietuvos pašto, reikės atsisakyti jo tarpininkavimo paslaugų (atkreipiamas dėmesys – tokiu atveju Lietuvos paštas taikys siuntos administravimo mokestį). Šį pasirinkimą bus galima padaryti tik kol siunta dar keliaus į Lietuvą. 
• prekės pirkimo metu. Šio būdo pats gavėjas pasirinkti negalės – jis įmanomas tik tokiu atveju, jeigu el. parduotuvė turės tokią funkciją. Tuomet importo mokesčius bus galima sumokėti prekės įsigijimo metu. Siuntai dar keliaujant į Lietuvą, jai bus ruošiama išankstinė deklaracija – tai darys Lietuvos paštas.

Svarbu: galimybė siuntas deklaruoti savarankiškai atsiras tik įsigaliojus pokyčiams, t. y.,  po liepos 1 d.
 

Į pranešimus reaguoti kaip įmanoma greičiau. Nors siunta logistikos centre bus saugojama 14 dienų, gavėjai skatinami į pranešimus reaguoti ir atlikti deklaravimui reikalingus veiksmus neatidėliojant – taip siuntos išmuitinimo ir pristatymo procesas bus greitesnis. Jeigu per numatytą siuntos saugojimo laikotarpį gavėjas neatliks reikalingų deklaravimo ir mokesčių apmokėjimo veiksmų, siunta bus grąžinta siuntėjui.
 

Visos siuntos iš ne ES šalių bus apmokestintos. Galutinė siuntos kaina susidės iš kelių dalių ir priklausys nuo siuntos vertės bei pasirinkto deklaravimo būdo.

Importo mokesčiai:

• importo PVM bus taikomas visoms prekėms (21 proc. nuo siuntos ir jos siuntimo išlaidų vertės);
• kai prekės vertė viršys 150 eurų, papildomai bus taikomas muito mokestis (tai yra procentinė dalis, skaičiuojama nuo prekės vertės; muito dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir klasifikavimo. Daugiau informacijos apie muito mokestį čia).

Papildomi mokesčiai:

• tarpininkavimo mokestis (mokamas Lietuvos paštui arba kitam pasirinktam tarpininkui. Kiekvienas tarpininkas taiko savo nustatytą įkainį);
• siuntos administravimo mokestis (mokamas Lietuvos paštui, jei deklaruojama savarankiškai arba per kitą tarpininką).
   

Lietuvos paštas nuo liepos 1 d. taikys atnaujintus tarpininkavimo įkainius (šiuo metu visoms siuntoms, kurių vertė viršija 22 eurus, taikomas – 8,69 eurų mokestis). Mažos vertės siuntoms, kai jų vertė neviršys 150 eurų, bus taikomas 3 eurų tarpininkavimo mokestis.

Siuntoms, kurios bus deklaruojamos ne per Lietuvos paštą, taip pat bus taikomas siuntos administravimo mokestis. Jis skirtas padengti siuntos saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudas:

• kai deklaruojama savarankiškai ar per kitą tarpininką – 2 eurai;
• kai importo mokesčiai apmokami prekės įsigijimo metu – 1 euras (šis mokestis nebus taikomas iki spalio 1 d.).

Svarbu: Lietuvos pašto mokesčiai turės būti apmokami per Lietuvos pašto savitarną – tik apmokėjus siunta bus perduota pristatymui.

Daugiau aktualios informacijos galima rasti specialiame Lietuvos pašto puslapyje čia.
 

Naujoji tvarka įsigalioja Europos Komisijai nusprendus panaikinti PVM lengvatą mažoms, iki 22 eurų vertės, siuntoms, kurios siunčiamos ne iš ES narių, o iš trečiųjų šalių. Nuo liepos 1 d. visoje ES, taip pat ir Lietuvoje, keisis siuntinių apmokestinimo tvarka. Toks sprendimas priimtas siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas. Pirkėjams dėl to smulkūs siuntiniai brangs ir neišvengiamai ilgės jų pristatymo laikas, nepriklausomai per kokį tarptautinį kurjerį siuntinys būtų siunčiamas.

Akcinės bendrovės Lietuvos paštas bendrosios veiklos pajamos, įskaitant pajamas iš netipinės veiklos ir turto pardavimo, pernai pirmą kartą bendrovės istorijoje pasiekė 112 mln. eurų ir buvo dešimtadaliu (10,8 proc.) didesnės nei prieš metus. Iš jų bendrovės pardavimo pajamos sudarė 101 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei 2019 metais. Lietuvos pašto investicijos pernai buvo rekordinės ir siekė beveik 18 mln. eurų – jos daugiausia buvo nukreiptos į ilgalaikių strateginių projektų įgyvendinimą ir pašto tinklo atnaujinimą. Iš viso per metus Lietuvos paštu keliavo daugiau kaip 55 mln. siuntinių ir laiškų.

„2020 m. pavasarį prasidėjusi pandemija iš esmės pakeitė Lietuvos pašto veiklos sąlygas. Tradicinėje pašto paslaugų dalyje fiksavome didelį kritimą – dėl tarptautinių logistikos grandinių sutrikimų pirmojoje metų pusėje drastiškai sumažėjo iš užsienio gaunamų siuntų kiekis. Nors antroje metų dalyje jis atsistatė, o metų pabaigoje pasiekė rekordinius skaičius, bendras metinis importo siuntų kiekis pernai sumažėjo beveik trečdaliu. Taip pat toliau mažėjo ir laiškų kiekiai – jie krito beveik penktadaliu“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Anot jos, šiuos praradimus iš dalies kompensavo atsivėrusios naujos galimybės kurjerinių ir paštomatinių paslaugų segmente, kurį augino el. prekybos apimtis stipriai padidinę karantino ribojimai. Šiame segmente Lietuvos paštui pavyko išlaikyti užimamą rinkos dalį ir pristatyti rekordinius siuntų kiekius per paštomatus bei kurjerius – lyginant su 2019 m. jie padvigubėjo. „Tai augino bendrovės pardavimo pajamas, tačiau tuo pačiu reikalavo papildomų investicijų, o ilgalaikių strateginių transformacijos projektų svarba tapo dar akivaizdesnė“, – pažymi A. Sungailienė.

Bendrovės pardavimai pirmą kartą istorijoje peržengė 100 mln. eurų ribą, 74,1 proc. šios sumos sudarė pašto paslaugos. 47,4 proc. jų sudarė pajamos iš suteiktų universaliųjų pašto paslaugų, šių pajamų gauta 4,5 proc. mažiau negu 2019 m. Tai daugiausia lėmė 12,7 proc. kritusios pajamos iš daiktų importo. Tuo tarpu pajamos iš paslaugų verslo klientams sudarė 52,6 proc. ir, lyginant su 2019 m., augo 22 proc. Papildomai beveik 12 mln. eurų pajamų Lietuvos paštas gavo iš kitų netipinių veiklų bei turto pardavimo (pastarasis segmentas sudarė 3,8 mln. eurų).

2020-ieji Lietuvos paštui buvo rekordiniai pagal investicijas, kurios siekė 17,9 mln. eurų. Didžioji jų dalis skirta išmanaus skirstymo programos įgyvendinimui. Taip pat bendrovė investavo į paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą: iki 270-ies paštomatų išplėstas LP EXPRESS tinklas, atnaujinta ir rekonstruota daugiau kaip 20 pašto skyrių, įsteigti 4 nauji siuntų centrai, tobulintas el. savitarnos portalas bei kitos IT sistemos. „Įgyvendinti strateginiai modernizacijos projektai ir efektyvesnė veikla toliau leido gerinti ir darbuotojų darbo sąlygas. 6,5 proc. didėjo vidutinis darbuotojų atlyginimas, atnaujintuose pašto skyriuose bei logistikos centruose užtikrinome patogias erdves poilsiui, papildomai investavome į komandos narių kvalifikacijos kėlimą, modernias darbo priemones, tarnybinius automobilius, drabužius“, – pasakoja A. Sungailienė.

Dėl pandemijos stipriai išaugę tarptautinių pašto siuntų pervežimo kaštai, apribotas dalies paslaugų teikimas bei papildomų investicijų į saugumą būtinybė turėjo neigiamą poveikį Lietuvos pašto pelningumui. 2020 m. bendrovė uždirbo 1,6 mln. grynojo pelno – lyginant su 2019 m. jis sumažėjo 69,2 proc. Anot A. Sungailienės, sutrikusi tarptautinė logistikos grandinė reikšmingai pailgino siuntų tranzito laikus, dalis krypčių buvo apskritai uždarytos. Dėl to krito siuntų importo kiekiai ir reikšmingai sumažėjo pajamos iš šios veiklos, dėl karantino ribojimų sumažėjo ir finansinių paslaugų bei mažmeninės prekybos pašto skyriuose apimtys. Tuo tarpu darbo sąnaudų ir infrastruktūros kaštai išliko stabilūs. Dėl pandemijos bendrovė turėjo ir nenumatytų sąnaudų – apsaugos priemonių darbuotojams ir klientams užtikrinimui teko skirti per 1,1 mln. eurų. Šios priežastys lėmė mažesnį bendrovės pelną.

„Nepaisant įprastą pašto veiklą stipriai paveikusios pandemijos, praėjusiais metais tęsėme labai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą. Istoriniu įvykiu tapo Vilniaus logistikos centro atidarymas, kuriame pradėtas automatizuotas siuntų skirstymas. Jis paštui tapo būtinąja sąlyga ruošiantis artėjantiems pokyčiams nuo liepos 1 d., kuomet ES mastu panaikinama PVM lengvata mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Pastarasis projektas yra kertinis ir įmonės modernizavimo kelyje – ateityje ne tik efektyviau skirstysime siuntas, bet ir turėsime apie jas daugiau duomenų, o tai leis pasiūlyti naujas paslaugas klientams“, – sako Lietuvos pašto vadovė.

Ji akcentuoja, kad bendrovė šiemet tęs bendrovės transformaciją, tarp prioritetų – tolimesnė paštomatų plėtra, naujų el. sprendimų klientams diegimas, paslaugų gerinimo iniciatyvos, veiklos skaitmenizacija, darbo sąlygų gerinimas.

Lietuvos pašto metinio pranešimo dokumentą galima rasti čia.

Lietuvos paštas, siekdamas paskatinti privačius klientus naudotis savitarna, nuo rugsėjo 1 dienos savitarnoje mažina kainas – formuojant LP EXPRESS terminalo siuntą savitarnoje, siuntimo kainos prasidės nuo 1,95 Eur.

„Keičiame kainas galvodami apie savo klientus. Karantinas paskatino pereiti prie aktyvesnio naudojimosi siuntų terminalais. Tikiu, klientai yra pasiruošę žengti dar vieną nedidelį žingsnelį į priekį, kad siuntimas būtų ne tik dar paprastesnis, bet ir saugesnis,“ – sako Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų departamento vadovas Norbertas Žioba.

Siuntos formavimas savitarnoje yra patogesnis nei prie terminalo dėl daugelio priežasčių. Savitarnoje daug paprasčiau suvesti reikiamus gavėjo duomenis, juos galima išsisaugoti adresatų knygelėje – kitą kartą viskas vyks dar greičiau. Taip pat iš karto galima apmokėti siuntimą – atėjus prie terminalo beliks atsispausdinti lipduką (jeigu yra galimybė, tai galima padaryti ir namuose), užklijuoti jį ant siuntos ir įdėti ją į terminalą. Prie terminalo praleistas trumpesnis laikas reiškia mažesnę kontakto su kitu žmogumi tikimybę, o tai itin svarbus aspektas šių dienų aktualijų kontekste.

„Šiai dienai apie 50 proc. siuntų yra formuojamos prie terminalo. Tikimės, kad iki 20 proc. mažesnė kaina Lietuvos pašto savitarnoje, paskatins klientus formuoti siuntas internetu. O atradus savitarnos privalumus, tai taps kasdieninį gyvenimą lengvinančiu bei laiką taupančiu įpročiu,“ – sako N. Žioba. 

Kainų pokyčiai bus taikomi visų dydžių siuntoms. Lietuvos pašto savitarnoje vienos iš populiariausių dydžių siuntų – XS – siuntimas kainuos 1,95 Eur (buvo 2,09 Eur). Visas kainas galima sužinoti čia.  

Siekiant, kad kuo daugiau klientų pasinaudotų galimybe Lietuvos pašto savitarnoje siųsti pigiau, keičiamos ir siuntimo kainos, kai siunta formuojama prie terminalo – kai kurių dydžių siuntų kainos nežymiai kyla. Pavyzdžiui, S dydžio siuntos siuntimas kainuos 2,59 Eur (buvo 2,49 Eur). Pilną kainų sąrašą galima rasti čia.

Šiuo metu Lietuvoje yra 227 LP EXPRESS siuntų terminalai 81 mieste.

Lietuvos paštas šalies nepriklausomybės 30-metį mini išskirtinai – menu puošia siuntų terminalus. Menininkės Žvėrūnos kūriniu „Startuolio kūrimas Lietuvai“ papuoštas jau ketvirtas, pats didžiausias LP EXPRESS siuntų terminalas šalyje. Neatsitiktinai šį terminalą Lietuvos paštas skiria esamiems Lietuvos startuoliams, kurie savo idėjomis ir darbais garsina šalį visame pasaulyje.

„Tris Lietuvos miestus papuošę konkurso „Nepriklausomi“ darbai yra labai skirtingi ir nešantys stiprias žinutes. Menininkės Žvėrūnos kūrinys išsiskiria šiuolaikiškumu. Šis kūrinys tapo komisijos favoritu ne tik dėl originalaus požiūrio – pabėgimo nuo tradicinių lietuviškų simbolių, techninio išbaigtumo, bet ir dėl idėjos – Lietuvą šiandien kuriame kiekvienas, o startuoliai yra viena tų naujų, nepriklausomos Lietuvos, varomųjų jėgų, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė. – Tokiu išskirtiniu kūriniu norėjome papuošti ir išskirtinį terminalą. Taigi, startuoliams dedikavome patį didžiausią ir populiariausią visame tinkle terminalą. Tegul tai būna nedidelis paskatinimas startuoliams ir toliau garsinti Lietuvą savo idėjomis, inovacijomis, darbais. Tuo pačiu tai ir priminimas visiems – mes turime kuo didžiuotis“.

Terminalą papuošusiame kūrinyje Žvėrūna vaizduoja šiuolaikinį jauną žmogų, naktimis kuriantį startuolius, kuris įkvėpimo semiasi iš tėvų pamėgtų Anties dainų bei pasakojimų apie dainuojančią revoliuciją ir tris broliškas valstybes susikibusias rankomis. „Negaliu pasakyti, kad tai mano asmeniniai vaikystės atspindžiai, nes nei aš, nei mano šeima Baltijos kelyje nestovėjome, o „Anties“ dainas ankstyvoje paauglystėje grodavome gitara su bičiuliais. Tačiau mane domina ne tik asmeninės, bet ir visuotinės patirtys. Kolektyvinė atmintis neišvengiamai mane veikia. Taip ir kilo startuolio idėja – šiandien jie keičia mūsų visų gyvenimus,“ – sako kūrinio autorė.

Ji atskleidžia, kad šio piešinio idėja kilo spontaniškai, galima sakyti, karantino dėka: „Iš pradžių turėjau visai kitą eskizą, vis prie jo grįždavau, bet rezultatas netenkino. Vėliau net užmiršau apie piešinį, o paskelbus karantiną atsirado truputį daugiau erdvės, tad kilo startuolio idėja“. Mergina juokauja, kad pati startuolio kurti nesiruošia, tačiau visada mielai prisideda prie įdomių idėjų savo spalvingais piešiniais.

Piešimas yra visas Žvėrūnos gyvenimas – ji piešia tiek darbo tikslais, tiek laisvalaikiu, net bendraudama su draugais. Su pieštukais draugystę ji pradėjo dar ankstyvoje vaikystėje, 15-os metų jau žinojo, kad savo profesiją nori sieti būtent su piešimu. Nors yra dar visai jauna, menininkė yra surengusi ne vieną asmeninę parodą, įgyvendinusi kelis kūrybinius projektus, o kasdien ją galima sutikti  Šiaulių dailės galerijoje, kur veda edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui. „Džiaugiuosi kiekvienu nauju piešiniu ar paroda. Tai darau iš didžiulio malonumo, o ne dėl laimėjimų,“ – menininkė nesureikšmina laimėjimo konkurse, tačiau neslepia, kad labai džiaugiasi, kad jos kūrinys bus taip lengvai pasiekiamas kiekvienam ir puoš vieną didžiausių sostinės siuntų terminalų.

Menu papuoštą terminalą galima pamatyti adresu Pilaitės pr. 31, visai netoli PC „Pupa“ esančios „Maxima“ parduotuvės. Pirmieji terminalo klientai atsiimdami ar siųsdami siuntas gali būti nustebinti simbolinėmis dovanėlėmis, o tie, kurie šio kūrinio dalelę norėtų turėti savo namuose ar išsiųsti draugams, kviečiami į artimiausią pašto skyrių (PC „Pupa“), kur nemokamai bus galima pasiimti atvirutę, iliustruotą Žvėrūnos piešinio fragmentu (atviručių kiekis ribotas).

Šis terminalas – jau ketvirtas ir paskutinis, kuris papuoštas konkurso „Nepriklausomi“ nugalėtojų darbais. Dar vienas terminalas Vilniuje buvo nuspalvintas T. Vidugirio šaltibarščių vandenynu, Šiaulių peizažą pagyvina A. Turskytės darbas „Lietuviška dvasia“, o Kauno gatvės meno kolekciją visai neseniai papildė Vytauto Vy kūrinys „Laisvė“.

Daugiau apie konkursą „Nepriklausomi“ sužinoti galima čia.

Kaunas garsėja gatvės menu – čia ir vienas didžiausių grafičių šalyje, ir beveik 40 kitų įspūdingu menu nuspalvintų sienų. Šiandien Kauno gatves papildė dar vienas meno kūrinys – visai netoli „Senelio išminčiaus“ ypatingu kūriniu „Laisvė“ papuoštas LP EXPRESS siuntų terminalas. Piešinys ypatingas tiek savo vizualine puse, tiek nešama žinute, o jo autorius – profesionalus tatuiruočių meistras, žinomas kaip Vytautas Vy.

Vytautas Vy yra vienas iš 4 Lietuvos pašto organizuoto konkurso „Nepriklausomi“ laimėtojų. Konkurso metu nepriklausomoje Lietuvoje gimę menininkai buvo kviečiami kurti Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio tema. Vytauto piešinys buvo vienas iš darbų, sulaukusių daugiausiai visuomenės palaikymo. Autorius neslepia, kad laimėjimas jam pačiam buvo gana netikėtas – nebūtų net pagalvojęs, kad jo piešinys, kurie paprastai nugula ant žmogaus odos, puoš vieną iš didžiausių šalies miestų.

Nedaug kas žino, kad pirmus „menininko“ žingsnius Vytautas žengė paišydamas ant sienų. Gatvės menu jis susižavėjo 14 metų ir nuo to laiko nenustojo piešti, dalyvavo daugybėje grafiti  konkursų, ne viename užėmė prizines vietas. Nors jau ne vienus metus Vytautas tatuiruotėmis puošia žmones, kartais grįžta prie seno pomėgio piešti ant sienos. Pasak jo, piešinio kūrimas ant terminalo nelabai skiriasi nuo eskizo kūrimo piešti ant sienos. Didžiausias skirtumas tai, kad šį kartą ant savotiškos sienos jis perkėlė stilių, kuriuo daro tatuiruotes.

Menininką dalyvauti konkurse paskatino ir pati konkurso tema – laisvė, Lietuvos nepriklausomybė. Laisvės pojūtį ir jos svarbą nuo mažų dienų Vytautui įkvėpė senelis – Lietuvos nepriklausomybės signataras. „Pats meno kūrimas yra laisvės aktas, nes leidžia mums jaustis taip laisvai. Žinoma, būna jaučiu spaudimą priversti meną ką nors pasakyti ir panaudoti juo perduoti žinutę ar jausmą, bet kaip pasakyti, taip ir kurti, kiekvienas turi laisvą pasirinkimą ir neribotą laisvę“, – sako Vytautas. Pasitelkęs sau gerai pažįstamą techniką, savo darbe jis stengiasi perteikti dialogo pojūtį tarp rankomis kuriamos laivės ir aiškios ateities vizijos matymo. Kūrinio žinutė paprasta – laisvę, o kartu su ja ir šalies ateitį, kiekvienas galime kurti savo rankomis, svarbiausia, turėti aiškią viziją. 

Žinant kūrinio idėją, turbūt nesunku suprasti, kodėl šis kūrinys puošia LP EXPRESS siuntų terminalą būtent Kaune. „Šiame mieste tiek daug laisvės simbolių – ir tai ne tik laisvės statula ar alėja. Tai yra jausmas, istorija. Kiek daug pasako pats gatvės menas, kurio šiame mieste išskirtinai daug – tai tapo visuotinai pripažįstama miesto vertybe. Neabejojame, būtent šis konkurso kūrinys geriausiai tinka Kaunui, jis puikiai papildys ir papuoš miesto peizažą. Organizuodami konkursą norėjome padovanoti dovaną Lietuvai, šiandien jos labai svarbi dalis atiteko Kaunui“, – sako Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Menu papuoštas LP EXPRESS siuntų terminalas stovi šalia Kauno pilies esančiame PC „Iki“, iš Neries pusės, adresu Jonavos g. 3. Pirmieji terminalo klientai gali būti nustebinti simbolinėmis dovanėlėmis, o norintys šio meno turėti su savimi ar kam padovanoti, kviečiami užeiti į tame pačiame pastate esantį Lietuvos pašto skyrių – ten galima rasti atvirutes su terminalo piešiniu. Atvirutės yra nemokamos, tačiau jų kiekis ribotas.  

Per šią vasarą menu papuošti jau trys terminalai: be šio, Vilniuje didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė šaltibarščių vandenynas, Šiaulius papuošė kūrinys „Lietuviška dvasia“. Visai netrukus bus papuoštas dar vienas – jau paskutinis terminalas.

Šiauliai – vienas iš tų laimingųjų miestų, kurį puošia Lietuvos pašto organizuoto konkurso „Nepriklausomi“ kūrėjo darbas. Šiandien Tilžės gatvėje esantis LP EXPRESS siuntų terminalas nebe ryškiai geltonas, o papuoštas menininkės Aušros Turskytės darbu „Lietuviška dvasia“. Nors iš pirmo žvilgsnio kūrinio idėja gali atrodyti labai aiški, kūrėja neabejoja – prie terminalo veiklos turės kiekvienas, nes interpretacijai vietos čia palikta labai daug.   

Konkurso metu nepriklausomoje Lietuvoje gimę menininkai buvo kviečiami kurti Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio tema. A. Turskytė į užduotį pažiūrėjo per sau artimą magiško pasaulio prizmę. „Gyvenu apsupta įdomių žmonių, istorijų ir įvykių. Kiekvienas iš jų tampa tarsi įkvėpimu kurti neregimą ir magišką pasaulį su savais nutikimais ir pasakojimais. Visa tai atsispindi ir terminalą papuošusiame kūrinyje. Nešu idėją apie tai, jog Lietuvoje stebuklų galime atrasti visur: kiekviena gatvė, namas slepia daugybę neatrastų istorijų. Paprastas daugiabučio kiemas, vos patyrinėjus istoriją, virsta magiška, įvykių kupina vieta. Kartais užtenka giliau pasidomėti, paklausyti kitų žmonių istorijų ir prieš akis atsiveria daug netikėtumų. Kviečiu sustoti prie terminalo ir patyrinėti – čia galima atrasti tiek istorijos nuotrupų, tiek stebuklingų būtybių kviečiančių į nuotykius po Lietuvą,“ – apie kūrinį pasakoja A. Turskytė.

Pasak kūrėjos, ant terminalo būtų sunku atsekti vientisą istoriją, nes į ją įsiterpia daugybė pačios išgalvotų būtybių, pasakojimų arba iš tiesų egzistuojančių legendų. Pavyzdžiui, Vilniaus baziliskas, kuris iliustracijoje atgyja jau XXI amžiuje ir ruošiasi išsikraustyti iš Vilniaus – mat jo ten niekas nebebijo. Čia ir Gediminas veja slibiną, ir karalius Mindaugas išdidžiai žvelgia į tolį su papūga ant peties, kuri atskrido paturistauti į Lietuvą iš tolimos Pietų Amerikos. Autorė įsitikinusi, kiekvienas, atėjęs prie terminalo, savaip interpretuos ir susikurs pasakojimą, kuris net ir apjungus visus matomus, tikrus ir išgalvotus, personažus, bus vis kitoks.

Šiaulių siuntų terminalas pasirinktas ne atsitiktinai. „Konkursą organizavome norėdami padovanoti Lietuvai išskirtinę, laisvės 30-metį įprasminančią, dovaną. Labai svarbu, kad ta dovana galėtų pasidžiaugti visa Lietuva. Šiauliai, kaip vienas didžiausių miestų Šiaurės Lietuvoje, tam puikiai tinka. Be to, terminalas, kurį papuošėme, yra labai mėgstamas šiauliečių, pačiame miesto centre. Terminalas pagyvins miesto peizažą, o galbūt net taps savotišku traukos tašku,“ – sako Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. 

Šiaulių terminalą papuošęs A. Turskytės darbas buvo Lietuvos pašto favoritas. Labiausiai dėl to, kad vienu metu vaizduoja visiems atpažįstamą Lietuvos simbolį – vėliavą, bet tuo pačiu savyje turi tiek daug detalių, kurias kiekvienas gali interpretuoti skirtingai. Tai labai susisieja su bendra konkurso tema – laisve, bei visų konkurso laimėtojų nešama žinute, kad laisvė pirmiausia prasideda nuo kiekvieno mūsų.

Menu papuoštas LP EXPRESS siuntų terminalas stovi adresu Tilžės g. 225, šalia PC „Tilžė“. Lietuvos pašto atstovė užsimena, kad pirmieji terminalo klientai gali būti nustebinti simbolinėmis dovanėlėmis. 

Birželio viduryje menu buvo papuoštas terminalas Vilniuje – jis nuspalvintas ryškiu šaltibarščių vandenynu. Iki vasaros vidurio menu bus iš viso papuošti 4 terminalai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.  

Daugiau apie konkursą sužinoti bei susipažinti su visais darbais galima čia.

Ar kas paprieštarautų, kad šaltibarščiai – populiariausia vasariška sriuba Lietuvoje? Nuo šiol šaltibarščių Vilniaus gyventojų akiratyje bus dar daugiau – didžiausias šaltibarščių dubuo pasaulyje – beveik 10 metrų ilgio – nugulė ant Antakalnio mikrorajone stovinčio LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalo. Unikalią iliustraciją siuntų terminalui sukūrė menininkas Tautvydas Vidugiris. Būtent šio menininko kūrinys sulaukė daugiausiai visuomenės palaikymo pavasarį Lietuvos pašto organizuotame konkurse „Nepriklausomi“.

Konkurso metu nepriklausomoje Lietuvoje gimę menininkai buvo kviečiami kurti Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio tema. T. Vidugiris į užduotį pažiūrėjo netradiciškai: laisvė jam reiškia galimybę kurti, nesivaikant etalonų – kada panorėjus pripūsti cepeliną, kurio tarkiui panaudotos bulvės, užaugintos atgautose senelių žemėse, nuėjus į viską menantį šakočių mišką, nusilaužti ir suvalgyti kokią šaką, sužvejoti savo gyvenimo žuvį (svajonę) šaltibarščių vandenyne ir paleisti ją atgal į laisvę, kad užaugtų dar didesnė – visa tai jis vaizduoja ką tik siuntų terminalą papuošusiame savo kūrinyje „Pirmasis cepelino skrydis virš šaltibarščių vandenyno“.

Dar iki konkurso menininkui sukosi idėjos personifikuoti kulinarinio paveldo simbolius. „Ypatingai mėgstu šaltibarščius ir cepelinus, tačiau jų atvaizdavimas mažai kuo susijęs su prioritetais mityboje. Šie patiekalai, kaip simboliai, yra sietini su lietuviška virtuve, tačiau mano iliustracijos atveju kiekvienas iš patiekalų vaizduoja skirtingas virtuves. Šaltibarščiai gali būti toks įprastas patiekalas, kurį gali pasigaminti kiekvienas vos per kelias minutes, priešingai nei cepelinus, kuriuos sieju su proga. Proga grįžti pas tėvus ar senelius į namus. Ne aplankyti, o grįžti – tada vienareikšmiškai gimtuose namuose būna šventė, – apie savo kūrinį pasakoja T. Vidugiris. – Pasinaudojau galimybe į laisvę paleisti fantaziją ir į įprastinę aplinką pažiūrėti ne taip rimtai kaip tai dažnai daro suaugusieji. Įjungti vaikišką naivumą ir vėl patikėti magiškais dalykais. Turbūt ir pats po truputį sugrįžtu į tą stadiją, nes augant dukrytei stengiuosi jos vaikystę užpildyti nepaprastomis idėjomis. Beje, rožinei šaltibarščių spalvai, kuri dominuoja mano darbe, pasąmoningai įtakos galėjo turėti dukros rožinių drabužių garderobas“.

„Konkursą organizavome norėdami padovanoti Lietuvai išskirtinę, laisvės 30-metį įprasminančią, dovaną. Sulaukėme daug dėmesio iš menininkų bei visuomenės – beveik 100 darbų ir 100 tūkst. visuomenės balsų. Konkurso laimėtojų darbai labai skirtingi, tačiau nešantis be galo svarbią žinutę – laisvė pirmiausia prasideda nuo kiekvieno mūsų.  T. Vidugirio darbas tai puikiai atspindi – savo ryškumu, tokiais mums artimais kasdieniais patiekalais kaip šaltibarščiai ir cepelinai, tačiau tuo pačiu tokia laisva ir originalia jų improvizacija. Tiems, kas gyvena netoliese šio terminalo, siuntas gauti ar siųsti dabar bus kur kas smagiau, o taip pat terminalas pagyvins ir paties mikrorajono peizažą, galbūt net taps savotišku traukos tašku – terminalas puikiai matomas važiuojant pagrindine gatve,“ – sako Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. 

Ryškus rožinis ir vienintelis toks Lietuvoje šaltibarščių vandenynu papuoštas terminalas stovi adresu Antakalnio g. 75A , šalia PC „Maxima“. Pirmieji terminalo klientai gali būti nustebinti simbolinėmis dovanėlėmis, o savaitės pabaigoje Lietuvos paštas išleis ir šaltibarščiams skirtą pašto ženklą, kuriuo pažymėtus laiškus bus galima siųsti ir į užsienį. 

Jau visai netrukus terminalai paeiliui bus pradėti puošti ir kitų konkurso laimėtojų darbais. Iki vasaros vidurio bus iš viso papuošti 4 terminalai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.  

Daugiau apie konkursą sužinoti bei susipažinti su visais darbais galima čia.

AB Lietuvos paštas pristato konkurso „Nepriklausomi“ nugalėtojus – 4 menininkus, kurių darbai papuoš 4 LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus. Laimėtojais skelbiami iliustratorė Živilė Spūdytė, meno pasaulyje žinoma kaip Žvėrūna (iš viso 10304 balsų), menininkas Tautvydas Vidugiris (5178 balsai), Vytautas Stankevičius, viešai geriau žinomas kaip tatuiruočių meistras Vy (5025 balsai) ir iliustratorė Aušra Turskytė (5652 balsai). 

„Šis konkursas yra savotiška dovana Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui paminėti, todėl be galo smagu sulaukti tokio didelio įsitraukimo – tiek menininkų, tiek visų balsavusių. Sulaukėme beveik 100 menininkų darbų, tarp kurių ir ne vienas žinomo menininko. Visuomenės balsų skaičius irgi labai simbolinis ir gražus – beveik 100 tūkst. balsų. Turime 4 nugalėtojus, kurie atstovauja visiškai skirtingus žanrus, jų pasakojamos istorijos labai skirtingos ir unikalios. Tikimės, kad kiekvienas atras sau artimą kūrinį ir galės džiaugtis paryškintu savo miesto vaizdu“, – sako Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Konkurso „Nepriklausomi“ dalyviai buvo kviečiami kurti kūrinius, kurie atspindi Lietuvos laisvę. Išskirtinė konkurso sąlyga – darbus teikė jau nepriklausomoje Lietuvoje gimę kūrėjai.

Laimėtojus rinko 4 nepriklausomi komisijos nariai. 3 iš jų – žinomi menininkai, kurių darbai pernai papuošė LP Express terminalus – tai Algis Kriščiūnas, Jolita Vaitkutė ir Artur Shirin. Vienas balsas priklausė organizatoriui – Lietuvos paštui. Komisijos nariai turėjo po vieną balsą, kurį savo nuožiūra skyrė labiausiai patikusiam konkursiniam darbui. Komisijos nario skirtas balsas konkrečiam darbui padvigubino to darbo balsus, kurie buvo surinkti viešo balsavimo metu. Laimėjo 4 darbai, kurie, susumavus visus balsus, jų turėjo daugiausiai.

Žinomi menininkai vienbalsiai savo balus atidavė iliustratorei Živilei Spūdytei, meno pasaulyje žinomai kaip Žvėrūna. Ji savo darbe vaizduoja šiuolaikinį jauną žmogų, naktimis kuriantį startuolius, kuris įkvėpimo semiasi iš tėvų pamėgtų Anties dainų bei pasakojimų apie dainuojančią revoliuciją ir tris broliškas valstybes susikibusias rankomis. Žinomų menininkų nuomone, tai kūrinys atspindintis šiandieninę Lietuvą – ją šiandien kuria kiekvienas, labai įvairiais būdais, o startuoliai ir yra viena tų naujų, nepriklausomos Lietuvos varomųjų jėgų. Taip pat menininkams patiko kūrėjos pabėgimas nuo tradicinių lietuviškų simbolių, interpretacija artima šiuolaikiniam menui. Susumavus visus balsus, Žvėrūna surinko daugiau nei 10 tūkst. balsų.  

Visuomenės pasirinkimu tapo taip pat išskirtiniai darbai. 5178 balsus surinko menininko Tautvydo Vidugirio darbas „Pirmasis cepelino skrydis virš šaltibarščių vandenyno“. Pasak jo, laisvė jam reiškia laisvę kurti, nesivaikant etalonų – tai kada panorėjus pripūsti cepeliną, kurio tarkiui panaudotos bulvės, užaugintos atgautose senelių žemėse, nuėjus į viską menantį šakočių mišką, nusilaužti ir suvalgyti kokią šaką, sužvejoti savo gyvenimo žuvį (svajonę) šaltibarščių vandenyne ir paleisti atgal į laisvę (kad užaugtų dar didesnė) – visa tai ir atsispindi jo darbe. Pačiam netikėtas laimėjimas yra kitam, daugiausiai – 5025 – visuomenės  balsų surinkusiam, kūrėjui Vytautui Stankevičiui, viešai geriau žinomam kaip profesionaliam tatuiruočių meistrui slapyvardžiu Vy. Pasitelkęs sau gerai pažįstamą techniką, savo darbe jis stengiasi perteikti dialogo pojūtį tarp rankomis kuriamos laisvės ir aiškios ateities vizijos matymo. Kūrinio žinutė paprasta – laisvę, o kartu su ja ir šalies ateitį, kiekvienas galime kurti savo rankomis, svarbiausia, turėti aiškią viziją.  

Lietuvos paštas savo balsą atidavė iliustratorės Aušros Turskytės darbui „Lietuviška dvasia“. Nors kūrinio centre Lietuvos vėliava, šalia jos pavaizduota daug skirtingų istorijų ir būtybių. Pasak kūrėjos, jos noras, kad žmonės prie siuntų terminalo sustotų patyrinėti ir atrasti mažas Lietuvos istorijos detales, paskanintas smagiais fantastiniais motyvais: vaidilutes, karalių Mindaugą, staugiantį geležinį vilką ar paprastus Lietuvos žmones, kurie visi – skirtingi, tačiau vieningai laikosi susikabinę rankomis. Už visų šių vaizdų ir slepiasi lietuviška dvasia – kupina turtingos istorijos, patriotizmo, lietuviškų legendų, pasakų ir nepaprastos vienybės. Padvigubinus balsus, A. Turskytės kūrinys iš viso surinko 5652 balsus.   

Visus konkurse dalyvavusius darbus ir jų surinktus balsus galima pamatyti https://www.lietuvospastas.lt/nepriklausomi.

Pasak V. Budrienės, kuriuose miestuose ir kurie LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalai bus papuošti menininkų darbais dar nėra aišku, tačiau tikėtina, kad tai bus kelių skirtingų miestų terminalai. Jie bus puošiami paeiliui, iki liepos vidurio.